Naujienų portalo LRT.lt rubrika „Eismas“ savo „Facebook“ paskyroje paklausė, kas vairuotojus labiausiai erzina kelyje? Atrinkome penkis populiariausius atsakymus, kuriuos paprašėme pakomentuoti psichoterapeutą Olegą Lapiną ir vairavimo mokyklos „Eurodraivas“ instruktorių Viktorą Benkų.
Posūkių nerodymas
Dauguma vairuotojų, kaip labiausiai erzinantį kitų vairuotojų veiksmą, tiksliau, jo neatlikimą, įvardija posūkio signalų nerodymą. Kai kurie šį atsakymą papildo tuo, jog erzina ir tie, kurie apie norimą atlikti veiksmą perspėja per vėlai.
„Taip, jei posūkis įjungiamas paskutinę akimirką, pavyzdžiui, privažiuoja prie sankryžos, stabdo, ir tik pradėdamas manevrą įjungia posūkio signalą, tokiu atveju, rodymas nedaug ką reiškia. Tai ne tik gali suerzinti, bet yra ir nesaugu“, – pastebi vairavimo instruktorius V. Benkus
Psichoterapeutas O. Lapinas tai sieja su žmonėmis, kurie apskritai nevertina taisyklių.
„Tai susiję su atsainumu apskritai taisyklėms. Yra žmonių, kurie nesilaiko ir net nemėgsta taisyklių. Jie labiau vertina kitus dalykus, pavyzdžiui, laiką“, – mano O. Lapinas.
Užlendantys vairuotojai
Nemaža dalis vairuotojų skundžiasi nekantriais kolegomis, kurie spūstis mėgina aplenkti užlysdami. Į tokias situacijas galima pažvelgti iš dviejų perspektyvų – vairuotojo, kuris užlenda, ir to, prieš kurį toks veiksmas buvo atliktas.
„Čia prisideda agresyvumo ir konkurencijos elementas. Automobilis yra kūno tęsinys ir žmogus, pavyzdžiui, įpratęs minioje brautis, taip elgiasi ir eisme. Tuo metu vairuotojas, kurį suerzino toks poelgis, į automobilį reaguoja kaip į žmogų, kuris prasibrovė ar bando prasibrauti be eilės, jis susierzina“, – palygina O. Lapinas
Tačiau yra ir tokių, kurie į tokias situacija reaguoja ramiai ir tai taip pat atspindi tam tikrus dalykus.
„Jei vairuotojas ramus ir jam nėra konkurencinės agresijos, jis stengiasi suprasti. Net yra tokių, kurie sako: gal jis labai skuba. Tai rodo, kad žmogus neturi įtampos. Bet jei įtampa yra, jis į tokius veiksmus reaguoja kaip į asmeninį įsižeidimą“, – pastebi O. Lapinas.
Kartais tokius vairuotojų poelgius gali lemti paprasčiausias išsiblaškymas ar neatidumas.
„Yra buvę, kad teko stovėti spūstyje prie „Akropolio“ Vilniuje, nors labai skubėjau. Netyčia pataikiau į juostą, iš kurios galima sukti tik į kairę. Norėjau persirikiuoti į kitą juostą, kuria leidžiama važiuoti tiesiai.
Pastebėjau tarpelį ir mėginau įvažiuoti, bet panelė vos neatsitrenkė į prieš ją stovintį automobilį, kad tik manęs neįleistų“, – kad kartais daug kas priklauso nuo aplinkybių ir kiti vairuotojai to gali neįvertinti, pavyzdį pateikia V. Benkus.
„Antraeilininkai“
Tarp vairuotojų dažnai vartojama sąvoka „antraeilininkas“, kuria apibūdinami važiuojantys antrąja eismo juosta, kai laisva pirmoji, arba kai antrąja juosta važiuojama lėtai ir taip sudaroma kliūtis tiems, kurie skuba. Psichoterapeutas tai lygina su „telefono būdelės sindromu“.
„Yra tokių, kurie tuo mėgaujasi. Tai savęs vertinimo momentas. Pavyzdžiui, jei žmogus telefono būdelėje kalba ir aplink nieko nėra, pokalbis vidutiniškai trunka 2–3 minutes. Bet jei aplink yra kitų žmonių, pokalbis prailgsta iki 5–10 minučių.
Žmogus, kuris yra pirmas, o kažkas laukia eilėje, sąmoningai tempia laiką ir uždelsia buvimą pirmu numeriu. Taip gali būti ir tarp vairuotojų, kai žmogus nenoriai užleidžia juostą, nes antra juosta pakelia jo reitingą būti pirmu. Aš pakliuvau į šitą juostą ir esu geresnis nei tie, kurie važiuoja pirma juosta ir noriu tai pratęsti“, – svarsto O. Lapinas.
Panašiai kalba ir V. Benkus.
„Gal tai ne erzina, bet trukdo. Tačiau į tai dėmesį turėtų atkreipti ir policija. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už nevažiavimą kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto galimas ir teisių atėmimas. Pradėtų taikyti tokį įstatymą, pradėtų visi važinėti pirma juosta.
Kaip eilinis vairuotojas aš prieš tokius vairuotojus nieko negaliu padaryti. Pradėsiu mirksėti šviesomis, galiu būti nubaustas už neteisingą šviesos prietaisų naudojimą ir aš pats pažeisiu KET. Aš paprasčiausiai apvažiuoju juos pirma juosta ir grįžtu atgal į antrą“, – kad toks važiavimas ne tik trukdo kitiems, bet yra ir KET pažeidimas, pažymi V. Benkus.
Nesilaikantys saugaus atstumo
Kai kurie vairuotojai nepatenkinti tokiais savo kolegų veiksmais, kai iš galo važiuojantis automobilis atrodo „prilipęs“ prie galinio bamperio. Toks elgesys verčia daugiau dėmesio skirti važiuojančiam iš galo, o ne stebėti tai, kas vyksta priekyje.
„Tokie vairuotojai gali taip daryti dėl to, kad jų bendravimo distancija yra mažesnė. Tą galima pastebėti, kai tokie žmonės išlipa iš savo automobilių: bendraudami su kitais jie prieina labai arti vienas kito. Jie neturi ketinimo prilipti prie jūsų bamperio. Jam tokia distancija yra natūrali ir jis apie tai net nesusimąsto“, – LRT.lt pasakoja O. Lapinas
Kad toks prilipimas nesuteikia komforto jausmo, pastebi ir V. Benkus. Tačiau jis įvardija priežastį, kodėl kartais automobilių vairuotojai važiuoja arčiau vienas kito, nei reikėtų.
„Sutikite, su dabartinėmis eismo spūstimis ir atstumu nuo šviesoforo iki šviesoforo išlaikyti 25 metrų atstumą tarp automobilių, yra praktiškai neįmanoma. Įsivaizduokite, automobilis yra keturių metrų, o tarpas tarp jų – 25 metrai. Jį išlaikyti tiesiog nerealu.
Tačiau iš galo automobilis laikosi labai minimaliu atstumu, tai tikriausiai yra labai neprofesionalus vairuotojas. Tai gal net ne erzina, bet baisu“, – savo požiūrį išsako V. Benkus.
Kelio būklė
Buvo ir tokių, kurie į LRT.lt rubrikos „Eismas“ klausimą atsakė, jog juos labiausiai erzina bloga kelio būklė. Konkrečiai įvardijamos duobės ir kanalizacijos šuliniai, kurie įrengti važiuojamojoje dalyje.
„Gerai, kad yra nepasitenkinimo balsas. Tai rodo sveiką ir adekvačia reakciją į blogus kelius. Tačiau jei būsena yra tokia, kad vairuotoją erzina tik keliai, tai jis yra strese arba jis yra nusivylęs kažkuo kitu. Bet jei tai yra tik pastaba ir tiesa, tai tikrai sveika reakcija“, – teigia O. Lapinas.
Tuo metu vairavimo instruktorius dėl to problemos neįžvelgia apskritai.
„Jeigu susimontuoji žemo profilio padangas – jausi viską, ne tik kanalizacijos šulinį, bet ir akmenuką. Kita vertus, aš nežinau tokių šulinių, kurie būtų daugiau nei puse centimetro iškilę ar įgriuvę. Važiuojant 50 km/val. greičiu nejauti tokio dalyko.
Pažiūrėkite į Vokietiją. Mes visada žavėjomės Vokietijos keliais, kurie yra betoniniai ir ten visada buvo važiavimas kaip per bėgius. O mes piktinamės tokiais dalykais?“ – vairuotojų susierzinimo nenori pateisinti V. Benkus.
Lrt.lt
